Nuotrauka iš http://epguides.com/QueerasFolk_US/
Visai netikėtai prisiminiau
serialą, kurį peržiūrėjau praeitą pavasarį. Pabaigusi pasėdėjau, išgėriau kavos
ir nuėjau dirbti savo darbų. Tik dabar suvokiau, kaip jo pasiilgau. Pasiilgau
personažų, pasiilgau tokių žemiškų bet visai nepaprastų siužeto vingių, rimtų
problemų ir Holivudui neįprastos estetikos. Nevilkinsiu ir pasakysiu
pavadinimą. Tai 2000-2005 transliuotas amerikiečių ir kanadiečių projektas
„Queer as Folk“ (senas anglų frazeologizmas, pažymintis, jog žmogus – tai
keisčiausias padaras pasaulyje). Tikėtis, kad kuri nors Lietuvos televizija
išdrįstų rodyti šį serialą, mažų mažiausiai naivu. Ir nekalbėsiu apie
homofobišką politinį ir visuomeninį klimatą. Ne toks mano tikslas. Noriu
pabrėžti, kad televizijos serialai skirti ne vien juokinti ar graudinti. Jie
gali aktyviai reaguoti į aplinką. Ne tik reaguoti, bet kelti problemas ir jas
spręsti.
Iš esmės, iš britų perimta
serialo „Queer as Folk“ fabula tokia: homoseksuali kompanija gyvena savo gyvenimus.
Tikrus, o ne populiarioje kultūroje paplitusiais stereotipais apipintus.
Pirmoji serija šokiruoja savo atvirumu. 17-metis paauglys Džastinas pirmą kartą
pasirodo Laisvės prospekte (angl. Liberty avenue). Seriale, tai – homoseksualų
kvartalas Pitsburge. Naujas ir simpatiškas veidas iš karto patraukia gražuolio
vyrišiaus Briano dėmesį. Briano šūkis: „Jokių atsiprašymų, jokių
apgailestavimų“. Jis taip ir gyvena. Narkotikai, klubai, alkoholis, gražūs
vyrai ir naktinės pramogos. Jis pasižada iš Džastino padaryti geriausią
homoseksualą, kokį tik įmanoma iš jo padaryti. Nors Brianas nepripažįsta
meilės, santuokos ir kitų „heteroseksualų sugalvotų įkalinimo priemonių“, jis
pamilsta Džastiną. Audringi jų santykiai tampa viena pagrindinių serialo ašių.
Be to, Brianas padeda lesbiečių porai susilaukti vaikelio. Taigi, jis ne tik
nerūpestingas padauža. Pats nenorėdamas to pripažinti, iš tiesų jis rūpestingas
ir mylintis žmogus. „Queer as Folk“ paliečia ir kitus homoseksualios
bendruomenės klausimus. Tai ŽIV, tos pačios lyties santuokos, įsivaikinimo
problema, priklausomybė nuo narkotikų, nepilnamečių prostitucija, šeimos
santykiai, visuomenės nepakantumas. Ko iš jo galime pasimokyti? Ogi
pasididžiavimo tuo, kas esi. Robertas Gantas filmavimo metu prisipažino iš tiesų
esąs gėjus. Nebegalėjo to slėpti. Be jo, aktorių komandoje iš tiesų
homoseksualus buvo tik Peteris Paige‘as. Taigi, būrį homoseksualų vaidino
„tradicinės“ lytinės orientacijos žmonės.
„Queer as Folk“ pateikia
ryškiaspalvę homoseksualių personažų įvairovę. Kaip ir gyvenime – juk visi
esame skirtingi. Serialas juos sužmogina, priartina prie žemės. Holivudas,
vaizduodamas juos iš vien vienodus, komiškus ir aseksualius, nesuvokia, kokią
žalą daro. Jei ir suvokia, tuo blogiau. Dažnam žmogeliui kitaip nė negali
atrodyti. Gėjus – moteriškas, dėl mados, pop muzikos pakvaišęs išsišokėlis,
kraipantis klubus ir nesibodintis ryškaus makiažo. Lesbietė – vyriškai
apsirengusi moteriškė trumpais plaukais, dievinanti sportą, nesiskutanti kojų
ir nekenčianti visos vyrijos. „Queer as Folk“ personažai niekuo nesiskiria nuo
paprastų JAV piliečių. Džastinas – jaunas, savo tapatybę priimantis ir ja
besididžiuojantis menininkas, ryžtingai kovojantis už savo teises. Iš išorės, jis
paprastas, nieko iš konteksto neiškrentantis paauglys. Brianas – jei nežinotum,
nė nepasakytum, jog jis gėjus. Dailus kostiumas, nepriekaištinga šukuosena,
puikus sudėjimas, pinigai ir darbas reklamos firmoje. Ar maža heteroseksualų,
naktinėjančių po klubus ir ieškančių vienos nakties nuotykių? Geriausias Briano
draugas Maiklas – paprastutis prekybos centro tarnautojas. Kuklus, rūpestingas,
mielas, atsakingas vyrukas, panašus į eilinį gatvės praeivį. Jo partnerio Beno
skonis rūbams, sakyčiau, prastesnis nei daugelio mano pažįstamų „normalių“
vaikinų. Rytų kultūra ir budizmu kvepiantis literatūros dėstytojas bei
rašytojas – kiekvienos protingos moters svajonė. Turime Tedą – pilką biuro
buhalterį. Lizą – itin moterišką dailės mokytoją, tobulą mamą ir homoseksualių
žmonių teisių aktyvistę. Melani – sėkminga teisininkė, rūpestinga mama ir drąsi
moteris, nesibodinti nei suknelių, nei makiažo. Stereotipą atitiktų tik Emetas.
Ir tai tik iš dalies. Jis – moteriškas, emocingas ir ryškus. Bet, kaip ir visi,
jis seksualiai aktyvus, visai ne humoristinis ir ne pastumdėlis. Be to, jis
tiki Dievą, o jo moralė nepriekaištinga.
Serialas sulaukė sėkmės. Visai
nenuostabu. Didelę jo auditorijos dalį sudarė heteroseksualios moterys. O taip,
kur joms neaptiks gražūs, jautrūs ir retkarčiais apsinuoginantys vyrai. Nors
„Queer as Folk“ palietė rimtas, aktualias LGBT bendruomenės bėdas, ne visi
homoseksualai buvo patenkinti. Jie pyko, esą per daug sekso, per daug
sutirštintų spalvų. „Jei nepatinka atvaizdas, nekaltink veidrodžio“, – jiems
atsakė R. Gantas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą