Prarasto herojaus beieškant

      Visai netyčia užmečiau akį į The Independent publikuotą pokalbį - apybraižą su ir apie britų indie muzikos dievuką Piterį  Dohertį. Autorė Matilda  Battersby, rašydama apie tai, koks Dohertis buvo anksčiau, (raudoni The Libertines švarkai, drąsus jaunatviško idealizmo persmelktas elgesys bei pulsuojanti Albiono dvasia), palygino jį su Nicku Dreiku (Drake). Atseit, jaunas romantiškas poetas su gitara. Sakyčiau, kad nemažai tiesos.Ypač,  kai nekankino viršsvoris ir muzikantas neįsivaizdavo, esąs tapytojas. Bet ne apie Dohertį dabar norėtųsi plepėti. Užsiplikykime arbatos ir pasidomėkime, kas per vienas tas Nickas ir ar tikrai Piteris vertas šio palyginimo. 

Trumpas dosjė. 

Vardas: Nicholas Rodney Drake.

Gyveno: 1948 - 1974, žinoma, kad Anglijoje. 

Žanrai: folk, folk rock.

Albumai:  Five Leaves Left (1969 m. ); Bryter Layter (1970 m.) Pink Moon (1972 m.)

      Mokykloje buvo aktyvus, sportiškas, protingas, muzikalus ir visoks kitoks  -  gabus vaikas. Tačiau, jau mokyklos direktorius pastebėjo, kad, nors populiarumu vaikis neturėjo skųstis, jo gerai nepažinojo niekas. Apie universitetą, stipendijas, literatūros studijas nesivarginsiu tarškinti kompiuterio klaviatūros mygtukais - tam ir skirta Wikipedia. Žolytė, galbūt LSD, antidepresantai - lyg ir normalu to meto muzikantui. 

  Gyvas būdamas milžiniškos sėkmės nesulaukė. Retai pasirodydavo gyvai, į trumpo savo gyvenimo pabaigą mažai su kuo bendravo. Dėl įsišaknijusios ligos privalėjo grįžti į tėvų namus.  Depresija tik ten buvo pakeliama. Tiesa, vos vos. Kartais dingdavo - aplankydavo draugus. Tipinio vizito metu jis valandų valandas  kiurksodavo ir tiesiog tylėdamas klausydavosi muzikos. Taip ir išvykdavo - neprataręs nė žodžio. Kartais tėvų mašina važinėdavo be tikslo ir jokios prasmės, riedėdavo gatvėmis kol ištuštėdavo degalų bakas ir tėvai privalėdavo parsigabenti jį atgal. 

      Nėra aišku, mirė jis tyčia ar atsitiktinai. Priežastis - receptinio antidepresanto perdozavimas. Labiausiai man patiko sesers versija. Ji norėtų tikėti, kad tai buvo savižudybė. Ne taip baisu, kai iš gyvenimo artimasis pasitraukia savo valia, o ne per ironišką ir kvailą klaidą.  

      Jo muzika išpopuliarėjo XX a. pabaigoje. Perleisti albumai, retrospektyvos,  dokumentiniai filmai, biografijos. Jo muzika padarė įtakos tokiems  muzikantmas kaip  Peter Buck iš R.E.M. ir Robert Smith iš The Cure.  Daug ten kitų buvo. Faktas - nebuvo jis vien prarastas ir pasmerktas herojus. 

      Jis ir gitara. Praplyšę batai, padriskęs švarkas ir melancholiška gaida balse. Ir nors jo kūrybos linksma pavadinti liežuvis neapsiverstų, vis dėl to, tai nebuvo jo depresijos konspektas.   

Hazey Jane II

And what will happen in the morning when the world it gets so crowded that you can’t look out the
window in the morning?

And what will happen in the evening in the forest with the weasel with the teeth that bite so sharp when you’re not looking in the evening?

And all the friends that you once knew are left behind they kept you safe and so secure amongst the books and all the records of your lifetime?

What will happen
In the morning
When the world it gets so crowded that you can’t look out the window in the morning

Hey, take a little while to grow your brothers hair
And now, take a little while to make your sister fair
And now that the family is part of a chain
Take off your eyeshade start over again

Now take a little while to find your way in here
Now take a little while to make your story clear
Now that you’re lifting
Your feet from the ground
Weigh up your anchor
And never look ‘round

Let’s sing a song
For Hazey Jane
She’s back again in my mind

If songs were lines
In a conversation

The situation would be fine. 

Taip kalbėjo Nickas. Paprasta, tiesa? 

O geriausiai jo asmenybę apibūdino draugas, padėjęs išleisti du jo albumus. "Kai būdavai su juo, visada jausdavai, kad jis gimė ne tame šimtmetyje", - atsiminimais dalinosi Robertas Kirbis.  

 Ir dar šis tas: