2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis

Buvę naciai prieš buvusias rocko žvaigždes

Rocko žvaigždės neturėtų turėti vaikų, nes visada yra rizika, kad tavo dukra taps trenkta stiliste. 


This Must Be The Place, 2011

Deja,  filmas This Must Be The Place ne apie rocko žvaigždes, ne apie jų vaikus, ne apie nacius, ne apie muzika... Po dviejų valandų, praleistų prie kompiuterio žiūrint šį Paolo Sorrentino  kūrinį, nesugebėjau suformuluoti atsakymo į klausima "O tai apie ką?" Ko gero, apie visus aukščiau išvardintus dalykus.

Į atsargą išėjės  rockeris Cheyenne (neapsiimu lietuviškai rašyti personažo vardo. Beje, vaidina Šonas Penas, charakterį kūręs pagal Robertą Smithą iš The Cure) per dienų dienas veikia ne daug. Trinasi su gotiškos išvaizdos paugle, nesėkmingai perša ją su kavinėje dirbančiu nykiu, nusiminusiu vaikiniuku.... Kartais pasikalba su jos motina, visad rūkančia ir be perstojo laukiančia sūnaus. Retkarčiais patenkina savo žmoną, aplanko kelis kapus... Kapus berniukų, kurie nusižudė įkvėpti jo dainų tekstų. Jį lyg ir graužia kaltė. Be to, Cheyenne, dar ir žydas, trisdešimt metų nesikalbėjęs su savo tėvu. 

Tėvas miršta, ir Cheyenne po šitiek laiko iš Airijos parskrenda namo į JAV. Čia prasideda neurotiško, vaikiško ir melancholiško muzikanto kelionė į... taip ir neaišku. Pabaigoje jis lyg ir atranda save, bet daug įdomiau stebėti idiotiškas, tragiškai komiškas situacijas, kuriose herojus atsiduria. Pasirodo, ant tėvo piršto mėlynu rašalu ištatuiruoti skaičiai - ne namų telefono numeris. Pasirodo, žmogus, kankinęs jo tėvą Aušvice, sulaukęs 95  metų vis dar slapstosi JAV. Pasirodo, jo tėvo draugas, didžiąją dalį gyvenimo praleido ieškodamas išluptų žydų dantų. Pasirodo, oi daug ten pasirodo... 

Siužetas eklektiškas, nelabai aiškus, recenzentų išpeiktas. O man patiko. Ne visada viskas turi būti aišku, ne visada turi būti esmė. Jei dvi valandas vėpsai ir nė velnio nesupranti, kas darosi, nuo visiško atsijungimo sustabdo makabriškas pagrindinis veikėjas. Susiraukšlėjęs gotas, keliaujantis per Ameriką ir ieškantis vos krutančio nacio. Prie jo pridėkite tikrai neblogą Deivido Bryno iš Talking Heads parašyta garso takelį, bei karts nuo karto pasigirstančius dainos This Must Be The Place fragmentus. 

Rekomenduočiau visiems absurdo bei muzikos mėgėjams. Be to, šis filmas turėtų paveikti ir besidominčius holokausto tema. Teigimai ar neigiamai - čia jau kitas klausimas. 


P.S. Pabaiga lėkštoka. Stipriai lėkšta.