Filmo "Velvet Goldmine" (1998) treileris
Taip nutinka, kai staiga, nei iš šio, nei iš to, tave apima noras pamatyti Ewaną McGregorą vaidinantį gėjų. Iš atsitiktinai perskaityto interviu išsitrauki pavadinimą, susirandi torrentą ir naktį, drybsodamas su pižama, jau žiūri Toddo Hayneso filmą "Velvet Goldmine".
Filmas visai ne apie gėjų E. Mcgregorą. Ir, iš viso, ne apie gėjus. Apie gražią, spalvingą ir gal net tragišką glam rocko idėją. "The New York Times" literatūros ir kino kritikė Janet Maslin šią juostą pavadino "akinančiai siurealistine". Anot jos, "Velvet Goldmine" nuostabiai atvaizduoja drąsų 8-ąjį glam rocko pasaulį, kupiną elektra kibirkščiuojančio teatrališkumo ir seksualinių galimybių.
Juosta prasideda kadrais, atveriančiais glam rocko sąsajas su, o taip, Oskaru Vaildu. Bet, iš esmės, pagrindinė siužetinė linija užsimezga, kai, jau prasidėjus 9-ajam dešimtmečiui, JAV dirbančiam britų žurnalistui Arthurui Stuartui (vaidina Christianas Bale'as) liepiama išsiaiškinti, kur dingo prieš dešimtį metų paslaptingai savo nužudymą scenoje inscenizavęs glam rocko žvaigždė Brianas Slade'as (Johnathanas Rhys Meyersas). Apsnūdusiais, pilkais ir niūriais 1984-aisiais (užuominų į D. Orvelo romano tikrai yra), žurnalistas keliauja tiek per savo, tiek per B. Slade'o bendražygių prisiminimus.
Atsiveria biseksulaus, drąsaus ir tarsi ne iš šio pasaulio atvykusio muzikanto gyvenimo istorija. Veikėjai konkrečių asmenybių nevaizduoja, tai ne biografinė drama. Tačiau visi personažai paremti garsiausiomis to žavingo praeities pasaulio garsenybėmis. B. Slade'as iškyla tarsi David Bowie'io ir Marco Bolano iš "T. Rex" hibridas. E. McGregoro įkūnytas Curtas Wildas - kurtas remiantis Iggy Popu ir amerikiečių muzikantu, dainų autoriumi, fotografu Lou Reedu (atkreipiamas dėmesys, kad homoseksualius pastarojo jausmus tėvai bandė išgydyti elektros šoku). Visas filmas yra D. Bowie'io, L. Reedo ir I. Popo santykių 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose paralelė.
Istorija tarsi atspindį garsųjį D. Bowio albumą "The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spider from Mars", pasakojantį, apie rocko žvaigždę iš kitos planetos, savo idėjomis peržengusią savąjį laiką ir visas ribas. Šis peržengimas taip pat baigiasi mirtimi. Pats režisierius dar priduria, kad tai meilės romanas tarp Jungtinės Karalystės ir Amerikos, Londono ir Niujorko. Abi šalys veikė ir formavo viena kitą.
Garso takelis tikrai palieka gerą ir stiprų įspūdį. Vardinti grupių ir atlikėjų neverta, viską papasakos visagalė Wikipedia. Kodėl sąraše nėra pačio D. Bowie'io? Labai paprasta. Jam nepatiko scenarijus ir jis neleido naudoti savo muzikos.
O štai įsimintiniausia filmo vieta. Rocko žvaigždės gimimas. Specialiai šiam filmui sukurta amerikiečių indie grupės "Shudder to Think" daina "Ballad of Maxwell Demon" dar ilgai skambėjo ir neleido užmigti. Bet, ko gero, daug daugiau dėmesio prikaustė J. R. Meyersas. Prisipažinsiu, vos tik pamačius šio aktoriaus veidą, mintyse iškyla tik du dalykai (ir abu ne kokie) - "Bend It Like Beckham" ir "August Rush". Pastarosiose juostose jo herojai - tipiniai patrauklaus aktoriaus kuriami personažai: įdomūs tik todėl, kad gražūs. Na, "August Rush" jis dar gitara pabirbina. O "Velvet Goldmine" kitaip. Bent man taip atrodo. Personažas reikalauja nemenkų aktorinių sugebėjimų, ir pasirodo, J R. Meyersas juos turi. Ne vien dėl B. Slade'o biseksualumo. Jis puikiai perteikė glam rocko žavesį, teatrališkumą, laisvę, šiek tiek siurealistinį požiūrį į pasaulį. Nuostabiai išnaudoti tikrai išskirtiniai aktoriaus veido bruožai. Ryškus makiažas tikrai paverčia ji antžmogiu, būtybe nužengusia iš kito - glam - pasaulio.
Filmo pabaiga nuvylė. Deja, ji neapibendrino, neišaiškino iki galo, nesukėlė pilnatvės ir užbaigtumo jausmo. Tenka pritarti vienam kritikui - Mattui Prigge'ui - tai tikrai įstabių momentų rinkinys, apsuptas kitų nelabai reikšmingų (gal net nereikalingų) kadrų, kurie tikrai galėtų būti stipresni.
